formspring.me

Ask me what you want, darling http://www.formspring.me/quisnox

White Balance

„Kartais gyvenime svarbiausia būna tai, kas yra paprasta“, arba paprastas pavyzdėlis ką iš mūsų nuotraukų gali padaryti (ne)teisingai parinktas baltos spalvos balansas.

Apie prekybinę karštligę ir deficitus

Kaip įdomu, ant kiekvieno kampo kaip prikakota smulkių „foto-salonų“, tačiau nei viename nepavyko rasti elementaraus nespalvoto popieriaus. Dar kaip tik, susilaukiau labai jau nejaukių žvilgsnių, kai paklausiau kokio „deficitinio produkto“ ieškau.
Iš pradžių užsukau į „Kodak“. Aptarnavimas pasirodė ganėtinai draugiškas, tačiau visi draugiškumai pradingo paklausus ar jie turi popieriaus. Iš pradžių konsultantė lyg ir norėjo pasakyt, jog tokių dalykų pas juos nėra, bet yra kažkur šalimai esančioje firmoje, bet kaip pasiteiravau telefono numerio ar bent bet kokių kontaktų pastarųjų, ji pasimetė ir taip supratau, kad „šalimais esančios firmos“ apskritai nėra. Tada prasidėjo „o kam jums to apskritai reikia?“ : ) deja, neturėjau nei noro nei laiko aiškinti.
Sekantys buvo „Fuji“. Kaip pasirodė vos užėjus – klientų stoka šie tikrai neturėtų skųstis, keletas iš jų kažką aiškinosi su konsultantu, kiti tiesiog iš lėto žvalgėsi į už stiklo išdėliotas prekes. Atėjus eilei, vėl paklausiau ko ieškau. Didžiausiai nuostabai, jie pasakė, kad tikrai turi tokio dalyko ir…ėmė siūlyti „HP“ spausdinimo popierių. Žinoma aš ramiai atmečiau nevykusį pasiūlymą ir paaiškinau ko ieškau. Tada, prasidėjo eilinis  „o kam jums to apskritai reikia?“.

Teko pasitelkti į pagalbą internete (ir žinoma mikliąsias rankeles), kai pagaliau pavyko rasti vieną (o gal kas žinote ir daugiau?) įstaigą, kuri tikrai leidžia nusipirkti ko noriu internetu. Tiesa, pristatymo mokestis nėra labai jau mielas (19.00 Lt, nepriklausomai kas yra perkama), tad dėl keleto paketų nemanau, kad verta tinginiauti. Geriau jau rasti laiko darbo dieną (nes laisvadieniais įmonė nedirba) ir nusipirkti iš jų pačių rankų.

Smagu, kad smulkusis verslas Lietuvoje nėra merdintis, tačiau tikrai norėtųsi, kad prekybininkai bent kažkiek žinotų apie tai, kuo prekiauja.

Christine Plays Viola – Innocent Awareness

Ir visgi naujovės ne visada būna blogai. Tik,..jeigu jas kuriant, laikomasi tradicijų. Kaip kad padarė italai Christine Plays Viola. Kažkas tarp tradicinio post-punk, gothic rock ir darkwave. Gražu gražu gražu. Labai žaviuosi tokiomis grupėmis, kurie nesivaiko muzikos trendų (kaip jau anksčiau aprašyti Zeraphine), bet tęsia senolių misiją. Nesvarbu, koks dabar amžius, kokie klausytojai, ar apskritai kokia visuomenė. Kas gražu, visada bus gražu!

1. Albatross 1:04
2. Witch Of Silence 5:37
3. Four Steps In Your Hole 4:48
4. Innocent Awareness 6:40
5. Regressive Self Abnegation 1:52
6. Admire A New Demise 5:55
7. Permutations 3:51
8. The Parchment Sand 4:32
9. Failed To Connect To Heart (Endline) 5:29
10. I Was Wrong 4:47

Labai norėtųsi daugiau tokių grupių. O albumas skamba iš tiesų nuostabiai. Yra tiek tradicinių, svajingų kūrinių, tiek ir greitesnių. Viskas įvilkta į briliantinį svajingos atmosferos šydą, kas suteikia kiekvienai besiklausnat praleistai minutei išskirtinio žavesio.

10/10

Tomorrow Belongs To Me, arba kas yra nostalgija

The sun on the meadow is summery warm
The stag in the forest runs free
But gathered together to greet the storm
Tomorrow belongs to me

The branch on the linden is leafy and green
The Rhine gives its gold to the sea (Gold to the sea)
But somewhere a glory awaits unseen
Tomorrow belongs to me

Now Fatherland, Fatherland, show us the sign
Your children have waited to see
The morning will come
When the world is mine
Tomorrow belongs to me
Tomorrow belongs to me
Tomorrow belongs to me
Tomorrow belongs to me

The babe in his cradle is closing his eyes
The blossom embraces the bee
But soon says the whisper, arise, arise
Tomorrow belongs to me
Tomorrow belongs to me

Savaitės citata #1

„Atsibusk ir pažvelk kas tu esi, nejaugi nematai, kad tapai kitu. Tu ir pats žinai, kad tavęs pasiilgsta ruduo; augalai dabar
greitai virsta gyvūnais. Saulę sudaro tūkstančiai žvakių, bet laikas neuždraus man mąstyti, nors mano mintys toli nuo
manęs. Manęs nėra, čia tik kūryba.“

Ovidijus Kantas „Mirties Biblija“, iš skyriaus „Kai nerandi savęs“, 10 puslapis.

Zeraphine – Whiteout, aka everything goes alternative

Na, matyt gyvenime reikia tikrai visko. Nusivylimų – taip pat.
Taip jau netikėtai pakliuvęs į rankas (o gal kažkieno pasiūlytas?) albumas. Ar atsimenat Dreadful Shadows?
Aš atsimenu (o gal būtų geriau, kad nežinočiau?).  Bandant pernelyg nesigilinti į pokyčius jau prasidėjusius nuo pat Shadows’ų evoliucijos link Zeraphine, šitas įrašas greičiausiai yra jos pabaiga. Nenustebsiu, jeigu jį ims transliuoti (o gal jau transliuoja) radijo stotys, o klipai bus rodomi per MTV. Nors, gal ir ne, MTV per didelis mėšlas net tokiai muzikai.
Žodžiu, pirmas įspūdis – Indie. Kokybiškas (netgi per daug), švarus, well-polished. Arba, kaip dabar populiaru vadinti naujas roko grupes – alternative. Toks ir šis albumas.
Visgi, gražių kūrinių buvo. Du iš jų (jei tiksliau, tai Rain Falls ir Out of Sight) pakliuvo į šio vakaro grojaraštį : )

1. „Erwachen“ – 1:33
2. „Lieber Allein“ – 3:34
3. „I will be there“ – 4:09
4. „Out of Sight“ – 4:06
5. „Tomorrows Morning“ – 4:37
6. „Louisa“ – 4:03
7. „Rain Falls“ – 3:54
8. „Waiting for the Day to end“ – 5:20
9. „Du fragst nicht mehr“ – 4:02
10. „The Stream“ – 4:24
11. „Remaining Desires“ – 4:33
12. „Whiteout“ – 5:45

Tebūnie 7/10, vien už tai, kad liko šilti prisiminimai nuo Dreadful Shadows.

Skeneris-fotoaparatas

Dar vienas pamišęs fotografijos metodas, tinkantis tik patiems aršiausiems experimentalistams : ) Arba…žmonėms, turintiems nenaudojamą skenerį. Truputis pameistravimų, lipnios juostos, kartono – ir galime turėti net ~130 megapikselių skaitmeninį fotoaparatą, darantį pritrenkiančias avangardines nuotraukas.

Profesionalai, dažnai tam tikslui panaudoja ir nenaudojamus SLR fotoaparatų lęšius, veidrodžius ar savadarbes dumples.
Išsamesnių triukų galima rasti YouTube arba „pasidaryk pats“ puslapiuose.

Peter Murphy – Ninth

!!!

Suprantu, kad labai pavėluotai, tačiau geriau dabar negu dar kažkada vėliau, vos prisiminus! Per tuos kasdienius atostogų rūpesčius ir išsiblaškymą pamirštu viską, kas keldavo tiek susidomėjimo dar visai nesenoje praeityje.
Nesitikėjau, jog po 2004-ųjų trukusios pauzės, Peteris kažką išleis. Tiesą sakant, nemaniau, kad apskritai dar galėsiu jį išgirsti.

Taigi, nepasitvirtinus mano spėjimams, į rankas netikėtai pakliuvo šių metų (dar visai visai šviežias) Petrelio albumas „Ninth„, atėjęs su kažkokia nauja jėga, visiškai nauju skambesiu, tačiau vis dar dvelkiantis kažkuo nuostabiu ir tyru, kas buvo ankstesniuose albumuose…tuo, ką turėjo ir legendiniai Bauhaus…

11 (visiškai) naujų kūrinių, kurie netgi labai skirtingi, su labai skirtingomis nuotaikomis, emocijomis ir atmosfera.

1. „Velocity Bird“ – 2:53
2. „Seesaw Sway“ – 4:15
3. „Peace To Each“ – 3:40
4. „I Spit Roses“ – 4:03
5. „Never Fall Out“ – 4:09 (1)
6. „Memory Go“ – 4:03
7. „The Prince & Old Lady Shade“ – 4:44
8. „Uneven & Brittle“ – 4:48 (2)
9. „Slowdown“ – 3:51
10. „Secret Silk Society“ – 4:09
11. „Crème de la Crème“ – 5:28

Peter Murphy komanda, kaip mačiau nepasikeitusi (kaipgi be Mark Gemini Thwaite, he he)

Negaliu vertinti šito albumo. Nes jis per daug nuostabus (atsiprašau, bet jeigu ką rašysiu, tai bus labai asmeniška, nes esu die-hard Peterio ir Bauhaus fanas). Galiu nebent pridurti, jog… gimiau per vėlai ir kažkada taip pamilta muzika pernelyg greitai keičiasi, evoliucionuoja. Netgi legendos.

formspring.me

Ask me some any bullshit here http://formspring.me/quisnox