Peter Murphy – Ninth
!!!
Suprantu, kad labai pavėluotai, tačiau geriau dabar negu dar kažkada vėliau, vos prisiminus! Per tuos kasdienius atostogų rūpesčius ir išsiblaškymą pamirštu viską, kas keldavo tiek susidomėjimo dar visai nesenoje praeityje.
Nesitikėjau, jog po 2004-ųjų trukusios pauzės, Peteris kažką išleis. Tiesą sakant, nemaniau, kad apskritai dar galėsiu jį išgirsti.
Taigi, nepasitvirtinus mano spėjimams, į rankas netikėtai pakliuvo šių metų (dar visai visai šviežias) Petrelio albumas “Ninth“, atėjęs su kažkokia nauja jėga, visiškai nauju skambesiu, tačiau vis dar dvelkiantis kažkuo nuostabiu ir tyru, kas buvo ankstesniuose albumuose…tuo, ką turėjo ir legendiniai Bauhaus…
11 (visiškai) naujų kūrinių, kurie netgi labai skirtingi, su labai skirtingomis nuotaikomis, emocijomis ir atmosfera.
- “Velocity Bird” – 2:53
- “Seesaw Sway” – 4:15
- “Peace To Each” – 3:40
- “I Spit Roses” – 4:03
- “Never Fall Out” – 4:09 (1)
- “Memory Go” – 4:03
- “The Prince & Old Lady Shade” – 4:44
- “Uneven & Brittle” – 4:48 (2)
- “Slowdown” – 3:51
- “Secret Silk Society” – 4:09
- “Crème de la Crème” – 5:28
Peter Murphy komanda, kaip mačiau nepasikeitusi (kaipgi be Mark Gemini Thwaite, he he)
Negaliu vertinti šito albumo. Nes jis per daug nuostabus (atsiprašau, bet jeigu ką rašysiu, tai bus labai asmeniška, nes esu die-hard Peterio ir Bauhaus fanas). Galiu nebent pridurti, jog… gimiau per vėlai ir kažkada taip pamilta muzika pernelyg greitai keičiasi, evoliucionuoja. Netgi legendos.
