Apie prekybinę karštligę ir deficitus
Kaip įdomu, ant kiekvieno kampo kaip prikakota smulkių “foto-salonų”, tačiau nei viename nepavyko rasti elementaraus nespalvoto popieriaus. Dar kaip tik, susilaukiau labai jau nejaukių žvilgsnių, kai paklausiau kokio “deficitinio produkto” ieškau.
Iš pradžių užsukau į “Kodak”. Aptarnavimas pasirodė ganėtinai draugiškas, tačiau visi draugiškumai pradingo paklausus ar jie turi popieriaus. Iš pradžių konsultantė lyg ir norėjo pasakyt, jog tokių dalykų pas juos nėra, bet yra kažkur šalimai esančioje firmoje, bet kaip pasiteiravau telefono numerio ar bent bet kokių kontaktų pastarųjų, ji pasimetė ir taip supratau, kad “šalimais esančios firmos” apskritai nėra. Tada prasidėjo “o kam jums to apskritai reikia?” : ) deja, neturėjau nei noro nei laiko aiškinti.
Sekantys buvo “Fuji”. Kaip pasirodė vos užėjus – klientų stoka šie tikrai neturėtų skųstis, keletas iš jų kažką aiškinosi su konsultantu, kiti tiesiog iš lėto žvalgėsi į už stiklo išdėliotas prekes. Atėjus eilei, vėl paklausiau ko ieškau. Didžiausiai nuostabai, jie pasakė, kad tikrai turi tokio dalyko ir…ėmė siūlyti “HP” spausdinimo popierių. Žinoma aš ramiai atmečiau nevykusį pasiūlymą ir paaiškinau ko ieškau. Tada, prasidėjo eilinis “o kam jums to apskritai reikia?”.
Teko pasitelkti į pagalbą internete (ir žinoma mikliąsias rankeles), kai pagaliau pavyko rasti vieną (o gal kas žinote ir daugiau?) įstaigą, kuri tikrai leidžia nusipirkti ko noriu internetu. Tiesa, pristatymo mokestis nėra labai jau mielas (19.00 Lt, nepriklausomai kas yra perkama), tad dėl keleto paketų nemanau, kad verta tinginiauti. Geriau jau rasti laiko darbo dieną (nes laisvadieniais įmonė nedirba) ir nusipirkti iš jų pačių rankų.
Smagu, kad smulkusis verslas Lietuvoje nėra merdintis, tačiau tikrai norėtųsi, kad prekybininkai bent kažkiek žinotų apie tai, kuo prekiauja.
