Apmąstymai apie fotografiją, lytis ir prisitaikėliškumą

Buvo kažkada, prieš šimtmetį-kitą laikai, kai jau šaknis tvirtai suleidusią dailę dar tik kėsinosi keisti fotografija ir tada buvę lyčių stereotipai, be jokios abejonės šauniai ir mikliai sulindo į pačius pirmus fotografijos darbus – kaip jau buvo sulindę ir į dailės kūrinius, tačiau palaukite – tuometiniai lyčių stereotipai buvo kitokie, kaipo moteriškumas buvo laikomas grožio simboliu, o vyriškume nusistovėjo proto ir išminties vaizdiniai, tačiau bėgančio laiko atnešti pokyčiai sujaukė  tokią tvarką. Dar geriau (blogiau) viską apvertė aukštyn kojomis – į Europą atėjusi visa griaunančio militarizmo, didžiųjų karų banga, galiausiai mutavo į agresyvų konsumerizmą-konformizmą (“jeigu nenori būti vartotoju kaip visi – tu priešas!”), tokį siaubingai populiarų ir garbinamą, kokį ir matome beveik kiekvieną dieną, beveik bet kur. Gerai bent, kad visa tai vyksta (pop)kultūriniame lygmenyje. Ir ačiū Dievui.
O matyti galime iš fotografijos. Fotografija tarsi kankinama agresyviai atrodančių, plikai skustų, treninguotų veikėjų fizionomijomis (nes “vyrai turi būti vyriški” – pliki, su treningais ar be treningų, apaugę mėsa, tfu, pardon, raumenim, taipogi buki, trykštantys pykčiu), oranžiniais blondinių veidais (nes “moterys turi būti moteriškos” – t.y. tenkinti “vyriškų vyrų” poreikius), idiotiškų automobilių (nes “tikriems vyrams patinka automobiliai”, jei kažkam nepatinka – turi patikt “nes taip reikia”), įvairių kaimo išgertuvių vaizdais. Kartais bloga net sėdėti Facebook ar bet kuriame kitame socialiniame tinkle, bet kuriame interneto puslapyje, kur reiškiasi tokio pobūdžio gyvenimo būdo vaizdavimas. Aš nesmerkiu ir neturiu nieko prieš tokią žmonių gyvenseną, jeigu jie yra laimingi gyvendami būtent tokius savo gyvenimus – tačiau, liūdniausia, kad jie pasijunta ypatingai nelaimingi ir neretai netgi agresyviai nusiteikę prieš tuos, kas negyvena tokio gyvenimo ir/ar to nereiškia. Fotografiją teršti sėkmingai padeda kiniški fotografuojantys telefonai, įvairūs idiotiški, vartotojiški, beprasmiai mikroelektronikos prietaisai, turintys bent mažiausią fotografinį sensorių – spaudi knopkę ir yra. Dar paspaudei, dar yra. Aukšto intelekto tam nereikia. Bet apie technologijas nekalbėsiu, kalbėsiu apie tai ką matau fotografijose.
Matau daug pilkų pelių. Begalinį norą būti “kaip visi” ir pačią didžiausią baimę būti savimi. Absoliutų vakuumą originalumo. Kitaip sakant – tarsi aklai prieštaraujama meno laisvei, nes, matyt žmogus negali ilgai pabūti išsivadavęs iš cenzūros – galiausiai, reikia bent kažkokią cenzūrą sukurti. Jeigu nėra kam, tai reikia sukurti sau pačiam. Ir jie sėkmingai ją sukūrė. Tiesa, niekada pernelyg neskirdamas savo brangaus laiko visuomenės dekadanso stebėjimui, sėkmingai ignoruodavau ir įvairias kvailystes mass-medijoje, kol tai pamažu nepradėjo skverbtis ir į meną. Dabar darosi liūdna – nors dievobaimingi viduramžiai liko jau kažkur toli toli senovėje, o ir patirti, visai kultūrai, menui teko tiek daug šimtmečių naštos ir suvaržymų, konformizmas sėkmingai atgijęs, šakojasi, bei reiškiasi (beveik) visose įmanomose formose.
Ir galiausiai – kodėl šis tekstas visgi liečia lytis? Man nerimą labiausiai kelia tai, kad konformizmas, norėdamas geriau įsitvirtinti ir viską “sudėlioti taip kaip reikia”, bet kokia kaina stengiasi išstumti įvairovę – priešinamasi lyčių lygybei, reiškiasi genderizmas, homofobija. Visiškai ištrinama ir slepiama žmogaus saviraiška, individualumas, originalumas, juo labiau jeigu tai nesutampa su tuo, kas brukama daugumoje, kas negali būti “patogiai sugrupuojama ir sudėliojama į lentynas”. Nesidomiu politika ir man neįdomios jos aktualijos, tačiau viso to kišimas į meną, labai erzina. Nuo popkultūros galima atsiriboti išjungiant televizorių (kurio nežiūriu nuo 15ikos metų), neskaityti mass-medija, apsiriboti savo draugų ar pažįstamų kompanija, bet iš menininkų pasaulio atstovų visada tikiesi platesnio mąstymo, labiau rafinuoto aplinkos vertinimo, didesnės tolerancijos individualumui. Bet kažkodėl ne Lietuvoje.

Advertisements

Rašyti komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s