Būti “bloguoju aš”

Jei kas paklaustų, ko per tiek laiko kiek jau esu nugyvenęs, išmokė gyvenimas, galėčiau atsakyti, jog ypatingai gerai jis išmokė būti blogu. Netolerantišku netolerantiškiems, nevykėliams, niekšams ir gyvenimo, bei kultūros griovėjams. O tai labai svarbi ypatybė šiuolaikiniame pasaulyje, vos ne vienas įrankių statant ateitį. Buvimas blogu netikusiems individams iš tiesų sukelia  daug nemalonių klausimų sau pačiam, norų svarstyti savo pasirinkimus kaip ir kodėl, tačiau tokia yra ištikimybės savo keliui kaina. Ištikimybės savo misijai ir darbams, bei idėjoms, dėl ko apskritai imiesi vienokių ar kitokių variacijų gyvenimo kloduose.

Šiandien praradau (savo noru lioviausi bendrauti, nutraukiau visus ryšius paaiškinęs kodėl) vieną savo visai fainų draugų. Kodėl? Vykstant ideologijų kolizijai negaliu toleruoti dekadanso. Galima toleruoti daug ką, skirtingus pomėgius, meno kryptis ir kūrinius, išvaizdą ar asmenybę, bet dekadanso – niekaip. Taip yra todėl, jog esu pernelyg daug patyręs tokios veiksenos, kad suprasčiau kas tai iš tiesų yra. Tolerancija nuosmukiui ir griovimui yra tas pats kas netolerancija viskam kas žmoniška, kas sukurta žmogaus taurių minčių ir sunkaus darbo, bei ilgaamžės patirties. Ne, ačiū.

Advertisements

Rašyti komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s